Ne pagarbiais gestais, replikomis ar net grasinimais svaidęsi vairuotojai yra ne kas kita, o kelių chuliganai, nes KET tokių „pamokų“ dviratininkams nenumato. Per pėsčiųjų perėjas važiuojančių dviratininkų tyko didesni pavojai Vos tik prasidėjus dviračių sezonui, ties pėsčiųjų perėjomis dažnai matome vaizdą: automobilis sustoja praleisti pėsčiųjų, kai staiga, kur kas greičiau nei pėstieji, perėją akimirksniu kerta ne visada į abi kelio puses spėjęs apsidairyti dviratininkas. Toks greituolis kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams.
Saugaus eismo reikalavimų vaikus mokančios ir dviratininkų pažymėjimus išduodančios Algio Žikevičiaus „Saugaus vaiko“ mokyklos Kaune direktorė Rasa Šerpytienė teigia, kad važiavimas dviračiu per pėsčiųjų perėją pavojingas dėl keleto priežasčių: 1. Didžiausi pavojai perėjoje dviratininko tyko dėl skirtingų pėsčiojo ir dviratininko greičių. Dviratininkas juda greičiau nei pėstysis, dėl ko automobilio vairuotojui sunkiau jį pastebėti. 2. Dviratininkas, važiuodamas per perėją, pats kartais kelia pavojų per perėją einantiems pėstiesiems, nes judama greičiau, o pastarieji ne visada per perėją eina tik dešiniąją kelio puse. 3. Per pėsčiųjų perėją važiuojančiam dviratininkui reikia rūpintis papildomais dalykais. Dėl papildomo dėmesio pusiausvyrai ir pėstiesiems mažėja dviratininko atidumas. Specialistų teorijas apie pavojus dar geriau iliustruoja Lietuvos kelių policijos pateikti skaičiai: 2014 m. šalyje įvyko 15 eismo įvykių, kurių metu pėsčiųjų perėjose įvyko susidūrimas su dviračiu, o 2015 m. tokių įvykių tik daugėja. Šiais metais nuo sausio 1 d. iki liepos 29 d. automobilis su dviračiu jau spėjo susidurti 12 kartų. Važiuojantiesiems per pėsčiųjų perėją – kai kurių vairuotojų nepagarba DELFI kalbinti atsitiktinai sutikti dviratininkai nerimavo, kad ilgą laiką niekas taisyklėse nesugebėjo sukonkretinti važiavimo perėja, dėl ko ir patys ne visada atsimindavę šį draudimą. Negana to, važiuojant perėja, kai kurių jų laukdavo nepagarbios vairuotojų replikos ar grasinimai. Vienas jų pats savo akimis matė įvykį, kai lėtai ir tvarkingai važiavęs garbaus amžiaus dviratininkas vos nebuvo pertrenktas ant perėjos vien todėl, kad važiavo, o ne varėsi dviratį. Pasak liudininko, tai buvo daroma akivaizdžiai siekiant parodyti, jog važiuoti pėščiųjų perėja negalima. Pakomentuoti vairuotojų mėginimus „mokyti“ dviratininkus Kelių eismo taisyklių paprašėme saugaus eismo mokyklos direktorės R. Šerpytienės. Pasak jos, situacija dvejopa. Viena vertus, vairuotojų reakcija natūrali, jie bando replikuoti, kad per vėlai pastebėjo dviratininką. Tačiau atvejai, kai jie tai daro negerbdami kitų, – dėsningas prastos vairavimo kultūros Lietuvoje ženklas. Išimtys: galima prigalvoti visokių, tačiau KET to nenumato DELFI kalbinti keli dviračiu pėsčiųjų perėją kirtę eismo dalyviai bandė teisinti savo poelgį. Jų teigimu, kai per perėją važiuojama atidžiai, pavojaus jiems ir kitiems eismo dalyviams nekyla. Tam, kad skaitytojams paaiškintume galimas išimtis, kelių policijos atstovų pabandėme pasiteirauti, ar gali dviratininkas tikėtis bent įspėjimo, kai prie perėjos privažiuojama lėtai, o važiuojamoji kelio dalis kertama tik įsitikinus, kad vairuotojai mato dviratininką? Pasak policijos atstovų, „jei dviračio vairuotojas per pėsčiųjų perėją važiuos dviračiu, o ne varysis jį, tai jam, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 131 str. 5 d., gali būti skirta bauda nuo 5 iki 11 eurų“. Nei nedidelis dviratininko greitis, nei atidumas nepadės išsisukti nuo baudos – KET 64.9 punktas nenumato jokių išlygų, o ATPK straipsnyje įspėjimai nenumatyti. Vienintelis būdas nepažeisti įstatymų – varyti dviratį per pėsčiųjų perėją arba naudotis specialomis dviratininkams skirtomis perėjomis. Policijos atstovai aiškina, jog „vadovaujantis KET 59 punktu, dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams“. Tokioje perėjoje, dviratininkui nėra prievolės nulipti nuo dviračio ir jį vesti. Tikėtina, kad šie punktai, iki pasirodant 64.9-ajam, ir klaidindavo KET atnaujinimus ne visada sekančius eismo dalyvius. Gaila, kad Lietuvos miestuose yra per mažai dviratininkams skirtos saugios infrastruktūros.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/auto/patarimai/su-dviraciu-per-pesciuju-pereja-vaziuoti-ar-varytis.d?id=68875746

    

Vairavimo Mokykla ARVAIRA anno 2000