Vairavimo instruktorius, „Lexus“ vairavimo akademijos vadovas Darius Grinbergas teigia, kad bet kokia pašalinė veikla vairuojant neturi būti toleruojama – net ir tokios iš pirmo žvilgsnio atrodančios smulkmenos kaip naudojimasis telefonu stovint eismo spūstyje.

„Kai paskaitau, kad žvaigždutės pasigiria tokiais dalykais, belieka joms palinkėti tuo pačiu užsiimti ir dainuojant gyvo garso koncertuose, vaidinant spektakliuose, skaičiuojant pinigus ir t.t.“, – ironiškai kalbėjo D.Grinbergas.

Eismo saugumo specialistas įsitikinęs, kad vairavimas, kaip ir daugelis kitų veiklų, reikalauja visiškos koncentracijos ir susikaupimo, tad pašalinėms veikloms dėmesio negalima skirti. Jo teigimu, net ir radijas atitraukia dėmesį – didėjant greičiui, muzikos garsas neturėtų didėti.

Net ir „Bluetooth“ laisvų rankų įranga, kuria naudojantis legaliai leidžiama kalbėti telefonu vairuojant, nėra išsigelbėjimas. Juk dėmesys vis tiek nukreipiamas į pokalbį, mintys nėra sutelkiamos į kelią.

Asmeninio archyvo nuotr./Darius Grinbergas
Asmeninio archyvo nuotr./Darius Grinbergas

Kauno policijos pareigūnai praėjusį pavasarį buvo surengę įdomią akciją. Jos metu bet kuris vairuotojas galėjo išbandyti savo įgūdžius uždaroje aikštelėje vairuodamas automobilį ir tuo pačiu metu kalbėtis telefonu, gerti vandenį ar teptis lūpas vazelinu.

„Bandome į eismo įvykių kilimo priežastis pažvelgti iš kitos pusės. Išanalizuoti bei išgryninti nelaimingų atsitikimų priežastis. Į šalį nukreiptas dėmesys – viena iš priežasčių kodėl gali nepastebėti pėsčiojo ar šviesoforo signalo, kas gali įtakoti eismo įvykių kilimą. Dėmesys turi būti sutelktas tik į vairavimą“, – D.Grinbergui pritarė Kauno kelių patrulių kuopos vadas Ramūnas Kemzūra.

Akcijos naudą tuomet įvertino ir jos dalyviai, nesitikėję, kad darant pašalinį veiksmą sukiojimasis aikštelėje taip prailgsta – vairuotojai teigė, kad tokios pamokos skatina susimąstyti apie elgesį prie vairo.

Vokiečių eksperimentas

Vokietijos žurnalo „Autobild“ žurnalistai šią vasarą atliko dar įdomesnį testą. Jie uždaroje aikštelėje automobilį vairavo neveikiami pašalinių veiklų, išgėrę alkoholio, parūkę marihuanos ir rašydami SMS žinutę. „Autobild“ automobilyje įrengė nedidelę laboratoriją, o pagrindinis jos tikslas – fiksuoti vairuotojo žvilgsnį į kelią bei matuoti reakciją į staigias kliūtis.

Rezultatai nustebino ne vieną. Rašydamas SMS, „Autobild“ redaktorius Berndtas Volkensas net 65 proc. vairavimo laiko žvilgsnį laikė nukreipęs į telefoną, o ne kelią. Vienu metu jis net 2 sekundes nestebėjo eismo, o per tiek laiko automobilis nuvažiuoja apie 20 metrų.

„Autobild“ nuotr./Redaktorius Berndas Volkensas visapusiškai stebimas berašantis SMS žinutę.
„Autobild“ nuotr./Redaktorius Berndas Volkensas visapusiškai stebimas berašantis SMS žinutę.

Automobilyje buvo sumontuotas ir reakcijos matuoklis. Salone įsižiebus raudonai lemputei, vairuotojas turėdavo tučtuojau stabdyti. Jeigu niekam netrukdant B.Volkenso reakcijos laikas buvo 0,59 sek., tai rašant SMS, jis padidėjo daugiau nei viena sekunde.

Surūkęs pusę gramo kanapių, B.Volkensas pademonstravo kur kas prastesnius rezultatus nei būdamas blaivus, tačiau geresnius, nei rašydamas SMS žinutę.

Analogiškus rezultatus pademonstravo ir kitas „Autobild“ žurnalistas Stefanas Voswinkelis, tik jis vartojo alkoholį. 93 kg sveriantis vyras, norėdamas pasiekti 0,8 promilės ribą, turėjo išgerti 280 ml 40 laipsnių stiprumo degtinės. S.Voswinkelis, vairuodamas išgėręs, reagavo kur kas lėčiau nei būdamas blaivus, tačiau net ir po trečdalio litro degtinės jo reakcijos laikas buvo geresnis nei vairuojant blaiviam ir rašant SMS.

Saugūs blaškymai

Automobiliuose kai kurie dalykai gali blaškyti, tačiau jie tik didina saugumą. Pavyzdžiui, pypsėjimas neužsisegus saugos diržo – įkyrius garsus neskubant segtis diržo skleidžia visi nauji automobiliai. Daugelis naujų mašinų jau turi ir galinėse sėdynėse esančius jutiklius, kurie stebi galinių diržų užsegimą, tačiau jų neprisisegus, dar „nepypsi“. 

Daugelis automobilių keleivių dar nėra įpratę segtis saugos diržo sėdėdami ant galinės sėdynės. Dažnai galima išgirsti argumentus „nepatogu“, „policija nemato“ ir pan., tačiau svarbiausio, saugumo argumento, daugelis nesugalvoja, tad apie būtinybę prisisegti sėdint gale turėtų priminti automobilio vairuotojas.

„Na, jei norite, kad 100 kg sveriantis draugas nulaužtų jums sprandą, kai netikėtai atsitrenksite į kliūtį, tuomet tikrai neverskite jo segtis saugos diržų galinėje sėdynėje“, – sako D.Grinbergas.

Daugelyje naujesnių automobilių galima matyti, kurie saugos diržai gale yra užsegti, o kurie – ne. Pagal tai paprasta orientuotis, kuriems keleiviams reikia priminti apie šį veiksmą.

    

Vairavimo Mokykla ARVAIRA anno 2000